Įprasta komercinė praktika

Įprasta komercinė praktika - tai praktika, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis ir nustatytais viešųjų pirkimų principais, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo. Pats termino junginys nurodo šios sąvokos turinį, kuris turėtų apimti visuotinai įprastus susiklosčiusioje situacijoje taikomus pirkimų būdus, metodus, taisykles ir principus. Taip pat visiems aišku, kad mažaverčių prekių įsigijimui tikrai neverta gaišti laiko važiuojant daiktų apžiūrėti į penkias parduotuves, ypač jeigu tokių daiktų perkama už keliolika eurų ir jie visiškai paprasti, pvz., sąvaržėlės.

Antra, įprasta komercinė praktika – mažiausiai reglamentuotas pirkimo būdas, todėl pirkimai šiuo būdu gali būti atliekami sparčiausiai, o tai ypač svarbu susiklosčius ypatingoms aplinkybėms. Todėl numatyta, kad tokių aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar kitoks nenugalimos jėgos poveikis) atveju perkančioji organizacija turi teisę vykdyti pirkimą taikydama įprastą komercinę praktiką, jeigu pirkimo neįmanoma atlikti kitais supaprastinto pirkimo būdais, nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo tvarkos.