Į kokius klausimus buvo atsakyta šios sesijos metu?
Tiekėjų išankstiniai ir sesijos metu užduoti klausimai. Atsakymus matysite video įraše.
*Klausimų kalba netaisyta.
Kuo skiriasi: atviras konkursas ir atviras konkursas (supaprastintas)
_____________________________________________________________________________
Kokių kvalifikacinių dokumentų privalo turėti įmonė, norinti dalyvauti žaliame pirkime.
_____________________________________________________________________________
Didelė įmonė turėdama didelį ekspertų skaičių, skirstosi projektus pagal darbo krūvį, tokiu būdu visi ekspertai vienu metu nedalyvauja viename ir tame pačiame projekte. To pasekoje ekspertai individualiai turi mažesnį kiekį (skaičių) projektų, kuriuose dalyvavo, negu mažos įmonės ekspertai, kurioje darbo krūvio pasiskirstymas neįmanomas. Kadangi didelėje organizacijoje dirbančių ekspertų patirtys viešuosiuose konkursuose (projektuose) neakumuliuojamos, nors objektyviai kvalifikacine ir kiekybine prasme šios organizacijos turi pranašumą prieš smulkius ir vidutinius paslaugų tiekėjus, tokios didelės organizacijos ekspertai negali sėkmingai konkuruoti, esant individuliam eksperto vertinimui. Atitinkamai tokiu būdu apribojama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o paslaugos gavėjui apribojama galimybė gauti aukštos kvalifikacijos paslaugą iš stambaus paslaugų tiekėjo ekspertų. Viešųjų pirkimų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies bei susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste, kur akcentuojama, jog konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį realiai ir faktiškai gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams ( LAT 2010 m. gegužės 4 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010), prašome paaiškinti, ar vertinant tiekėjo kvalifikacinius ir ekonominio naudingumo kriterijų reikalavimus perkančioji organizacija turėtų vertinti kelių vienos paslaugos tiekėjo (organizacijos) ekspertų turimą patirtį ir profesinį pajėgumą bendrai, kai sutartį vykdytų vienas iš tos organizacijos ekspertų, o ne visi kartu.
_____________________________________________________________________________
Ar Perkančioji organizacija pasielgė tinkamai, prašydama pagrįsti, kvalifikaciniuose ir ekonominio naudingumo vertinimo reikalavimuose, įvykdytas sutartis, pateikiant užsakovo (kliento) pasirašytą su pirkimo sąlygomis pateiktą formą? Pagal VPĮ 47 str. 6d. “Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis.“ PO neprivalo prašyti užsakovų pažymų. O šiuo atveju PO ne tik, kad prašo pateikti pažymas, bet ir būtent pagal jų pateiktą formą. Parašius klausimą Perkančiajai organizacijai ar galima pateikti lygiavertį įrodymą, PO nesutiko remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nuosekliai laikomasi suformuluotos taisyklės, pagal kurią perkančioji organizacija privalo laikytis savo patvirtintų ir paskelbtų pirkimo dokumentų sąlygų, kadangi perkančioji organizacija privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų įgyvendinimą. Tačiau Kasacinis teismas akcentuoja turinio viršenybės prieš formą principą. Kai tiekėjų kvalifikacijos vertinime tai reiškia perkančiosios organizacijos pareigą įsitikinti realiu tiekėjo pajėgumu, o ne apsiriboti kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento formuluočių sutapties su pirkimo sąlygomis vertinimu. Tokia perkančiosios organizacijos pareiga kildinama iš reguliavime įtvirtintos prerogatyvos įsitikinti tiekėjų pajėgumu, kurio atitikties nustatymui esminę reikšmę turi kvalifikacijos kaip objektyvios kategorijos praeities ir dabarties aplinkybių turinys, o ne jų atvaizdavimo forma dokumentuose. Pateiktos sutartys su lygiaverčiais įrodymais nebuvo vertinamos. Ar PO neleisdama pateikti lygiaverčių įrodymų dirbtinai nesukėlė konkurencijos ribojimo? Prašome paaiškinti ar Perkančioji organizacija teisi taip pasielgdama?
_____________________________________________________________________________
Jei pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, privalo laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų ir turėti bei pateikti EMAS arba ISO 14001 sertifikatą, tačiau jo neturi, ar tiekėjas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 49 str. 4 dalimi, gali tokį ūkio subjektą pakeisti kitu? Ar tokiu atveju tiekėjas šalinamas iš pirkimo procedūros, nes VPĮ 49str. 4 dalyje nurodyta, kad pakeisti galima tik pašalinimo pagrindų arba kvalifikacijos neatitinkantį ūkio subjektą?
_____________________________________________________________________________
Jei pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad subtiekėjas, kurio pajėgumais nesiremiama, privalo laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų ir turėti bei pateikti EMAS arba ISO 14001 sertifikatą, tačiau jo neturi, ar tiekėjas gali atsisakyti tokio subtiekėjo ir nebūti pašalintas iš pirkimo procedūros dėl neatitikimo pirkimo sąlygose iškeltiems reikalavimams?
_____________________________________________________________________________
Norėčiau plačiau sužinoti nuo ko priklauso kokį pirkimą ruošia PO (pvz. Mažos vertės apklausos būdu, atviras supaprastintas konkursas ir pan.). Ar tai kažkur reglamentuota, o gal yra pateikta ką koks pirkimas reiškia (kol kas nepavyko rasti tokios informacijos). Labai įvairiai būna įvardinti pirkimai ir, kaip suprantu, tai lemia biudžeto rėžius, kuriuos skiria PO konkursui (jeigu jų neskelbia konkurso dokumentuose). Ar teisingai suprantu? Taip pat atrodo, kad mažos apimties pirkimams PO skirtingai nusimato minimaliausius biudžetus, kuriuos gali skirti, kai daro pirkimą ne per cvp is, o apklausos būdu (e. laiškais). Tarkime, vienų įstaigų tai gali būti pirkimas iki 3000 € , kitų iki 10 000 € . Galbūt yra numatyta pagal ką įmonės nustato šiuos minimalius biudžetus, kad tarkim pretenduojant į laimėjimą būtų galima įsivertinti ar tilptumėme į jų turimą biudžetą. Kas nustato kokio dydžio jų minimalūs pirkimo rėžiai? Ar tai nustatoma pagal įstaigos dydį ar paslaugas?
_____________________________________________________________________________
Kaip manote, ar viešuosiuose IT paslaugų pirkimuose realu tikėtis, kad sutarties nuostatose atsiras punktas dėl sutartinės kainos perskaičiavimo taikant kainos indeksavimo mechanizmą? Tenka susidurti su tuo, kad Lietuvoje perkančiosios organizacijos kategoriškai atsisako papildyti sutartis tokiu punktu motyvuodamos, kad tiekėjas, turintis didelę patirtį ir know-how privalo įsivertinti visas galimas rizikas ir nusimatyti visas su jau padidėjusiomis ir dar padidėsiančiomis prekių ir paslaugų, logistikos ir pan. kainomis.
_____________________________________________________________________________
Teikiu produkto pasiūlymą PO. Produkto įgaliotas pardavėjas yra tiekėjas, bet produkto įrengimą darys trečioji šalis. Ar privaloma pasiūlymo formoje nurodyti trečiąją šalį kurios pajėgumais bus remtasi, nors ir visą atsakomybę už pasiūlymą prisiims tiekėjas?
_____________________________________________________________________________
1.Viešojo pirkimo sutartyje numatyta galimybė sutartį nutraukti šalių susitarimu. Ar reikalingas pagrindas/pagrindimas sutartį nutraukiant šalių susitarimu? Ar pakanka raštiško susitarimo nutraukti sutartį? 2. Kaip vertinti Tiekėjo pasiūlymą, kai dalyvaujant viešajame pirkime reikalaujama turėti tam tikros srities specialistą ir Tiekėjas kvalifikacijai pagrįsti pateikia dokumentus, iš kurių matyti, kad specialistas turi reikalaujamą kvalifikaciją, tačiau jis Tiekėjo įdarbintas po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (pasiūlymo pateikimo metu neišviešintas kaip kvazisubteikėjas)? Ar toks Tiekėjas atitinka keliamus kvalifikacinius reikalavimus dėl specialisto?
_____________________________________________________________________________
Dėl prekių pristatymo terminų: perkančioji organizacija nurodė, kad prekių pristatymo terminas turi būti 5 d.d. nuo prekių užsakymo dienos. Pabandžius paaiškinti, kad šiuo metu dėl susidariusios situacijos visame pasaulyje ir rinkoje taip greit prekių nepristatysime, gavome atsakymą, kad terminas nurodytas teisingas. Tai beliko nebedalyvauti konkurse. Kaip išeiti iš šios situacijos?
_____________________________________________________________________________
Esame IT paslaugas teikinati įmonė. Ar žalieji pirkimai įpareigoja sertifikuotis ISO14001, kad dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ar yra koks paprastesnis būdas atitikti reikalavimus?
_____________________________________________________________________________
Vienas iš mūsų tiekėjų "ABBYY" yra įtrauktas į sąrašą tiekėjų, kildinamų iš šalių agresorių. Tiekėjas yra registruotas Vokietijoje, dirba JAV ir daugelyje šalių per visą pasaulį, dokumentais gali patvirtinti kapitalo kilmę. Vienoje iš šalių agresorių turi eilinį programuotojų padalinį. Klausimas - kokiu būdu galima būtų inicijuoti peržiūrą Krašto apsaugos ministerijos ir Kibernetinio saugumo centro lygiu, kokiu pagrindu tiekėjas yra įtrauktas į šį sąrašą ir dėl pašalinimo pagrindų?
_____________________________________________________________________________
Klausimas. Perkančioji organizacija pirkime nenurodo kvalifikacinių reikalavimų, bet techninėje specifikacijoje yra nurodomi darbai, kurių tiekėjas neatlieka ir samdys subrangovus. Ar tokiu atveju tiekėjas privalo nurodyti subrangovus, nors dar jie nėra žinomi? Nes jei žinomas reikia pasirašyti ketinimų protokolą? Ar užtenka nurodyti kaip subrangovą, nors gal jį pakeisime kitu?
_____________________________________________________________________________
CPO pirkimuose taikomas reikalavimas, kad tiekėjas būtų įdiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal EN ISO 14001 arba lygiavertį standartą. Kaip pagrindimą prašoma pateikti : - nepriklausomos įstaigos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad tiekėjas laikosi nurodytų aplinkos apsaugos sistemos reikalavimų pagal Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus, - arba lygiaverčiai sertifikatai, - arba kiti tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai, patvirtinantys, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo reikalavimus (tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistemų aprašymas arba įrodymas, kad tiekėjas sertifikuoja aplinkos apsaugos vadybos sistemą ar kiti įrodymai). Klausimas: kokie gali būti pirkimui pateikiami dokumentai kaip "kiti tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymai, patvirtinantys, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo reikalavimus (tiekėjo aplinkos apsaugos vadybos sistemų aprašymas arba įrodymas, kad tiekėjas sertifikuoja aplinkos apsaugos vadybos sistemą ar kiti įrodymai)". ? Ačiū.
_____________________________________________________________________________
1.Patikslinkite, kokią informaciją turėtų prašyti perkančioji organizacija skelbiant rinkos konsultaciją, nes dabar jau prašoma ir kainos, ir prekės modelio, gamintojo, šalies? 2. Ar galite detaliau paaiškinti šiuo metu CPO LT ar kitų perkančiųjų organizacijų reikalaujamų dokumentų dėl saugumo (kaip tai įgyvendinti, jei yra apie 200 akcininkų)? Ačiū.
_____________________________________________________________________________
Pastaruoju metu, tenka matyti pirkimo sąlygose įdėtus vertinimo kriterijus tiekėjams, pagal kuriuos sumuojamas pasiūlymo ekonominis naudingumas. PVZ: 1. Darbų atlikimo terminas. (Nors pirkimo sąlygose nurodomas maksimalus sutarties įvykdymo terminas). 2. prašoma pateikti darbuotojų paskutinio mėnesio (iki pasiūlymų pateikimo pabaigos) vidutinį darbo užmokestį su mokesčiais, kuris negali būti mažesnis nei 772 Eur. 3. Darbų vadovo darbo užmokestis. Prašoma pateikti paskiriamo darbų vadovo paskutinio mėnesio (iki pasiūlymų pateikimo pabaigos) darbo užmokesčio dydį patvirtinančią pažymą. Klausimas: ar tokie kriterijai gali būti vertinami kaip ekonominio naudingumo kriterijai?
_____________________________________________________________________________
Ar galimas ekonominio vertinimo kriterijus tiekėjui pirkimo sąlygose - pateikti objekto statybos darbų technologijos projektą ?
_____________________________________________________________________________
1. Vis dažniau perkančiosios organizacijos kvalifikacijos ar ekonominio naudingumo vertinimo reikalavimuose nurodo, jog tiekėjas turi būti įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos standartą ISO 14001, EMAS ar turi turėti kitą lygiavertį sertifikatą. Įmonė teikia konsultacines paslaugas, kurioms pagal LR aplinkos apsaugos ministro įsakyme 2011 m. birželio 28 d. Nr. D1-508 Nr. „Dėl produktų, kurių viešiesiems pirkimams ir pirkimams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, sąrašo, aplinkos apsaugos kriterijų ir aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turi taikyti pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nėra suformuluotų aplinkos apsaugos kriterijų, kuriuos įmonės turėtų atitikti dalyvaudamos viešajame pirkime. Ar nurodytų sertifikatų turėjimo reikalavimas yra teisingas perkant konsultacines paslaugas ir nėra neproporcingas ir diskriminuojantis, įvertinant jo gavimo procedūras, užtrunkančias iki dviejų metų, ir esamą situaciją, kuomet tik nedaugelis įmonių turi tokius sertifikatus? Ar PO gali taikyti ekonominio naudingumo vertinimo reikalavime turėti būtent ISO 14001 standartą ir už tai skirti maksimalų balų skaičių? Ar PO turėtų suteikti galimybę tiekėjams dalyvauti konkursuose neturint ISO 14001, EMAS sertifikatų, bet įrodant jog tiekėjas ėmėsi reikiamų priemonių aplinkos apsaugos vadybos standarto reikalavimams užtikrinti? 2. Pirkimo sąlygų kvalifikacijos ir ekonominio naudingumo vertinimo reikalavimuose nurodyta, jog ekspertų metų patirtis turi būti pagrįsta įvykdytomis sutartimis (tinkamų sutarčių metų intervalas nenurodytas) ir pateikiant užsakovo atsiliepimus, kuriuose būtų nurodyti ekspertai ir jų vykdomos pareigos projekte. Pagrindimui pateiktos 10 metų senumo sutartys ir jas patvirtinantys pasirašyti priėmimo perdavimo aktai, kuriuose nėra paminėti ekspertai, sutartyse ekspertų sąrašo taip pat nėra. PO reikalauja pateikti užsakovo atsiliepimą dėl dalyvavusių ekspertų. Kadangi užsakovo įstaigoje per 10 metų darbuotojai yra pasikeitę, o nauji darbuotojai nedalyvavę projektuose negali patvirtinti dėl ekspertų dalyvavimo, ar PO teisi reikalaudama tokio patvirtinimo? Ar pateikus tiekėjo deklaraciją, patvirtintą įmonės vadovo, PO galėtų atmesti pasiūlymą arba neskirti balų?
_____________________________________________________________________________
Atviro konkurso pasiūlymo formoje prašoma nurodyti konfidencialius dokumentus bei paaiškinti, kokia konkreti informacija dokumente yra konfidenciali ir pagrįsti, kodėl ši informacija yra konfidenciali. Kaip konfidencialią informaciją nurodysime ketinimų protokolus (su subtiekėjais ir ūkio subjektais), draudimo polisą ir jo mokestinį pavedimą. Kokį paaiškinimą ir pagrindimą turime pateikti perkančiajai organizacijai?
_____________________________________________________________________________
Ar savivaldybės kontroliuojamos UAB ir AB neturės prievolės pirkti per savivaldybės įsteigtą CPO?
_____________________________________________________________________________
PO prašo kartu su pasiūlymu pateikti juridinio asmens vadovo patvirtintą juridinio asmens steigimo dokumentų kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija arba atitinkamus valstybės narės ar trečiosios šalies dokumentus. Juridinis asmuo yra užsienio kompanija. Kokie tai turėtų būti dokumentai? Svetainėje https://ec.europa.eu/tools/ecertis/#/search nėra paprasta tai suprasti. Ir ar PO gali prašyti užsienio kompanijų pateikti dokumentus, kurie nėra susiję su pirkimo objektu, o tiekėjas jau yra kvalifikuotas DPS metu?
_____________________________________________________________________________
Jei teismas nusprendžia nutraukti sutartį, nesutinka pakeisti sutarties dėl kainų, ar dėl teismo sprendimo nutraukti sutartį tiekėjui reikia mokėti baudas perkančiai organizacijai, kurios buvo nurodytos sutartyje, jei tiekėjas nutrauktų sutartį.
_____________________________________________________________________________
Laimejome konkursą per CPO , perkančioji organizacija pirkime nurodė daug didesnį kiekį nei jiems iš tikrųjų reikia, mes nesutinkame teikti 50% mažesnį kiekį nei nurodyta pirkime tačiau perkančioji organizacija teigia, jog už didesnius kiekius nemokės. KĄdaryti tokioje situacijoje? mes kaip tiekėjai privalome vykdyti sutartį tačiau jie teigia jog nereikia. Ar galima tokiu pagrindu nutraukti sutartį?
_____________________________________________________________________________
Pateikus įrodymus, kad prekių, numatytų sutartyje, priustayti neįmanoma (dėl tiekimo grandinės), Pirkėjas visvien atsisako pakeisti jas alternatyviomis. Kokie galimi sprendimai?
_____________________________________________________________________________
Pirkimas vyko per cvp is, dabar paaiskejo, kad laimetoja yra imone su rusisku kapitalu. Jos akcininkams pritaikytos sankcijos. Imones saskaitos isaldytos. PO nusprende nutraukti sutarti su sia imone. Kokiu pagrindu tai padaryti?
_____________________________________________________________________________
Sveiki, jei viešojo pirkimo sutartyje nėra kainos peržiūros mechanizmo, pvz. indeksavimo. Ar remiantis VPĮ 89 str. 1 d. 3 p., galima sukurti naują sąlygą dėl kainos indeksavimo? Ar tokiu atveju visgi taikoma CK 6.685 nuostata, kad nesant kainos indeksavimo kaina didinama tada jei bendra kaina padidėja 15 proc. ir daugiau? Jei taip, ar tokiu atveju keičiama galėtų būti tik bendra kaina, ar bendros kainos sudedamosios dalys jei jų kaina didėjo 15 proc. ir daugiau? Minėjote, kad jei indeksavimas numatytas, galima keisti indeksavimo periodiškumą keičiant kainą dažniau, kaip vertinate tokį aiškinimą su sąlyga, kad VPĮ 89 str. 4 d. 1 p. neleidžia įtraukti sąlygų, kurios yra naujos ir būtų galėjusios pritraukti daugiau tiekėjų?
_____________________________________________________________________________
Laba diena, ar galima nutraukti VP sutartį šalių sutarimu.
_____________________________________________________________________________
Laba diena, kaip elgtis tiekėjui, jei perkanti organizacija nori nutraukti sutartį šalių susitarimu, nors tiekėjas vykdo sutartį teisingai, be pažeidimų? Tiekėjas nenori nutraukti sutarties
_____________________________________________________________________________
Ir is kur galyma gauti satarties projekto pavyzdi, kur yra isvardyta indeksacija, kainu pasikeitimas ir t.t.
_____________________________________________________________________________
Ar galima nutraukti sutartį vienašališkai tiekėjui, jei perkančioji organizacija biudžetinė įstaiga ES projektų įgyvendinimui rodo savo galią, vykdo mobingą, spaudimą atrandant nepagrįstų reikalavimų bei nemokant laiku už atliktus darbus. Tai sunku įrodyti. Todėl prisiimant rizikas tiekėjui paprasčiau tiesiog nutraukti sutartį. Ar galima tai padaryti be teismo.
_____________________________________________________________________________
Nuolat teikiame vykstančiuose konkursuose pastabas ir pretenzijas sutarčių sąlygoms, kad būtų įtrauktas į sutartį kainų indeksavimo mechanizmas, tačiau užsakovai tokius prašymus atmeta, net nepateikdami argumentų. Kaip priversti užsakovus pakeisti sutarties sąlygas konkurso metu? Ar VPT, ar kitos institucijos gali įpareigoti perkančiąsias įtraukti į sutartis kainų indeksavimą?
_____________________________________________________________________________
Noriu pasitikslinti ar nutraukus sutartį įvykdžius prieš tai visus veiksmus norint išsaugoti sutartį, tiekėjas bus įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą bet kokiu atveju?
_____________________________________________________________________________
Kai sutartis nutraukima tiekėjo iniciatyva dėl negalėjimo vykdyti iš tiekėjo pusės (dėl kainos), ar tiekėjas rizikuoja būti įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą?
_____________________________________________________________________________
Sutartyje nenumatytas sutarties nutraukimas, tik baudos. Gamintojas nutraukė prekės gamyba. Kaip elgtis tokiu atveju?
_____________________________________________________________________________
Praktinis sutarčių vykdyme klausimas dėl terminų: terminas vp sutartyje skaičiais ir žodžiais skiriasi, kam prioritetas?
_____________________________________________________________________________
ar yra įrodymų, kad Viada prekiauja prekėmis iš šalių agresorių?
_____________________________________________________________________________
Pasiūlymą pateikėme vasario 17 d., sutarties projekte aiškiai nurodyta, kad kaina negali būti keičiama. Šiuo metu mums siūloma pasirašyti sutartį, tačiau numatomas ženklus savikainos pabrangimas. Projektas finansuojamas EU lėšomis. Ar yra šansų, kad Perkančioji organizacija sutiks įtraukti punktą dėl kainos peržiūros?
_____________________________________________________________________________
Jeigu teismas nuspręs, kad sutarties pakeitimas negalimas ir NUTRAUKS sutartį- kaip bus su SUTARTIES ĮVYKDYMO laidavimu, ar nebus jis pritaikytas Tiekėjui?
_____________________________________________________________________________
Kaip buvo užduotas klausimas dėl naujos sutarties rašymosi šiai dienai (konkursas vykstas jau trys mėnesiai), kad galima su rizika rašytis ir apeliuoti į sutarties pakeitimą dėl šiandieninių kainų pokyčio. Bet tada jau dingsta CK 6.204 str. nuostata, nes jau rašydamasis tu kaip ir sutinki su pasikeitusia situacija… ir sutartis jau pasirašoma po pasikeitusių aplinkybių atsiradimo- tai kaip ir rašydamasisi tu su tuo sutinki… Ar tada viskas lieka Perkančiosios organizacijos geranoriškumo ir jų vadovo atsakomybėje, jei jis nuspręstu peržiūrėti sutarties kainą ir daryti sutarties pakeitimą. Pakomentuokit tokią situaciją.
_____________________________________________________________________________
Dabartinėje situacijoje, kai žaliavų kainos drastiškai didėja, mūsų tiekėjai ženkliai kelia prekių kainas, atitinkamai Pirkėjui nebegalime užtikrinti prekių tiekimo pagal sutartyje nustatytus įkainius (buvo vykdytas skelbiamas mažos vertės pirkimas, maksimali sutarties vertė XXX eur pagal fiksuotus įkainius). Kokiu pagrindu remiantis visgi galima būtų nutraukti sutartį, kai sutartyje yra šie "standartiniai" punktai? Ar Tiekėjui nutraukus sutartį Pirkėjas privalėtų "įtraukti" Tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą? "1.Sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus atvejus ir tvarką. 2.Jei Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka Sutarties galiojimo laikotarpiu keisis PVM mokesčio dydis, Šalių sutarimu Prekių įkainiai galės būti keičiami proporcingai PVM pasikeitimo dydžiui. Prekių įkainiai perskaičiuojami per 1 darbo dieną po Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo. Perskaičiuoti įkainiai taikomi po perskaičiavimo tiekiamoms Prekėms apmokėti. 3.Prekių įkainiai dėl bendro kainų lygio kitimo perskaičiuojami nebus. Įkainiai apima visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su tiekiamomis Prekėmis. Visą riziką dėl Prekių įkainių padidėjimo prisiima Tiekėjas. 4.Sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas Sutarties sąlygų koregavimas jose numatytomis aplinkybėmis, jei šios aplinkybės nustatytos aiškiai ir nedviprasmiškai bei buvo pateiktos konkurso sąlygose. Tais atvejais, kai sutarčių sąlygų keitimo būtinybės nebuvo įmanoma numatyti rengiant konkurso sąlygas ir (ar) Sutarties sudarymo metu, Šalys gali keisti tik neesmines Sutarties sąlygas. 5.Tiekėjas, prieš xx dienų įspėjęs Pirkėją, turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį prieš terminą šiais atvejais: 33.1.kai Pirkėjas nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir toks nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra esminis Sutarties sąlygų pažeidimas – dėl atitinkamos Sutarties arba Sutarties dalies, kurią pažeidžia Pirkėjas;33.2.kai Pirkėjas bankrutuoja arba yra likviduojamas, sustabdo ūkinę veiklą arba įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyta tvarka susidaro analogiška situacija;33.3.dėl kitokių objektyvių, nuo Tiekėjo nepriklausančių priežasčių, Pirkėjui sutikus."
_____________________________________________________________________________
Laba diena. Dalyvaujame viešiuosiose pirkimuose ir pagal jų rezultatą, turime sutartį su Rusija, del įrangos tiekimo Lietuvos įmonei AB "LTG Cargo". Sutartis su Rusijos įmone sudaryta dar prieš kara, sumokėjome avansą. Nežinome ką ir daryti? Jeigu teks nutraukti sutartį, dėl nepriklausančių nuo mūsų priežaščiu, ar įmanoma būtu kompensuoti patirtas išlaidas?