Žalieji pirkimai plačiau
Organizacija renkasi produktus atsižvelgdama į produkto daromą poveikį aplinkai kai kuriose ar visuose produkto būsenos stadijose, o ne tik į produktų kokybę ir kainą. Jeigu viešieji pirkimai vykdomi pagal aplinkosaugos kriterijus, jie yra vadinami žaliaisiais. Terminas žalieji pirkimai pirmą kartą buvo paminėtas 2002 m. Johanesburge vykusiame pasaulio valstybių vadovų susitikime.
Žaliųjų pirkimų nauda yra ta, kad aplinkai parankių ir mažai kenkiančių ar išvis nekenkiančių produktų ir paslaugų kiekis didėja, kadangi didėja ir žaliųjų pirkimų skaičius, kurie skatina tik aplinkai palankius ir naudingus produktus. Kitos žaliųjų pirkimų savybės bei naudos:
- Įsigytam produktui gaminti, paslaugai suteikti ar darbams atlikti išeikvojama mažiau gamtinių išteklių, o tuo pačiu mažiau teršiama ir aplinka;
- Suvartojama mažiau energijos;
- Sumažina įmonės kenksmingą poveikį aplinkai.
Žalieji pirkimai Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėsė padeda pagerinti aplinkos apsaugą, imasi sprendimų, kurie apriboja atliekų susidarymo kiekį, perdirbamų ir vėl pakartotinai naudojamų produktų gamybą bei skatina technologijas, kurios nekenkia aplinkai.
Norint standartizuoti informaciją apie ekologiškai teigiamus produkto, gaminio ar paslaugos bruožus, sukurta gausu įvairių ekologinių ženklų. Taip yra padedama vartotojams ar įmonėms pasirinkti ekologija pasižyminčius gaminius, produktus ir paslaugas. Šie ženklai suteikia naudingos informacijos apie gaminio gamybą ir sąnaudas gamybos metu.
Įranga ir naudojamos medžiagos įtakoja gaminio ar produkto kainą, todėl perkant pigesnį gaminį ar produktą rizikuojama gauti ne tik prastesnės kokybės, bet ir aplinkai kenkiantį produktą ar gaminį, kuris galbūt kenkia aplinkai ir jo gamybos proceso metu.